Šiandien




 

Šiandien vardadienį švenčia

Anna, Dovilė, Gedvarda, Gedvardas, Gedvardė, Gedvė, Gedvyda, Gedvydas, Ksavera, Ksaveras, Rimbertas ir Zenonas


Humoro renginiai


Leidiniai


Redakcijoje tik 10 LT

Šluotos partneriai



Šluotos bičiuliai

Content on this page requires a newer version of Adobe Flash Player.

Get Adobe Flash player

 

 


Iš Didžiosios Žemės čiukčia gavo televizorių, radiją, laikraščius ir konservus. Televizoriuje per visus kanalus - Putinas, per radiją - Putinas, laikraščiuose - irgi Putinas. Čiukčia dabar bijo atidaryti konservus.
kitos fazės...

Vladimiro Beresniovo karikatūra iš parodos „Lietuvos kelias į NATO karikatūristų akimis“
kitos karikatūros...
- Kodel Kalėdų Senelis visada atrodo laimingas?
- Todėl, kad jis žino, kur gyvena blogos merginos.
daugiau anekdotų...



daugiau migruojančių vaizdelių...

Į jungtuves su ratukais
Beveik pusę metų anglas Edas Mesejus gamino vestuvių apdarą savo mylimajai Donai Hariis. Ir, reikia pastebėti, suknelė gavosi fantastiška. Edas pagal profesiją yra ne siuvėjas, o skulptorius. Tai ir apdaras išėjo monumentalus – jį sukūrė iš 10 metrų medžiagos, padengtos formine pasta, ir nuspalvinta dažais.Visa ši konstrukcija buvo uždėta ant metalinio karkaso. Suknelė atrodo, kaip kilimas su baltomis ir rausvomis rožėmis žalumynų fone, o ant veliumo žydras prūdas su plaukiojančiomis gulbėmis. Tiesa, nuotakai prireikė palįsti po suknele, galvos apdangalą nuleido kelios pagalbininkės. Kad jaunoji galėtų prieti iki altoriaus, visos konstrukcijos apačioje buvo įtaisyti specialūs ratukai. Nuotaka buvo sužavėta tokiu savęs papuošimu.
daugiau tikrų įvykių...

Algirdas Urbanavičius
Nojaus arka ant Gedimino kalno 2012 metų Odisėja

Dievas pašaukė vilnietį Nojų ir tarė:
- Lygiai po metų aš sukelsiu pasaulinį Tvaną, visą žemę apsems vanduo ir visa, kas gyva, mirs. Bet aš noriu, kad būtų išgelbėti teisuoliai ir po porą kiekvieno gyvo padaro. Įsakau tau statyti arką.
Žaibų apsuptyje Dievas padavė drebančiam iš baimės Nojui gyvūnų sąrašą ir arkos projekto dokumentaciją.
- Įsidėmėk, - tarė VIEŠPATS, - per vienerius metus turi užbaigti arką ir surinkti jos keleivius...
- Lygiai po metų, sekundė į sekundę, baisi audra praūžė virš žemės ir jūrų ir viskas paniro į chaosą. Atėjo pažadėtoji pasaulio pabaiga...
- Pažvelgė Viešpats į Žemę ir pamatė Nojų, sėdintį ant kalno buitiniame vagonėlyje šalia arkos skeleto. Nojus graudžiai pravirko.
- Nojau, - sugriaudėjo Dievo balsas. - Kur tavo arka, Nojau?
- Viešpatie, pasigailėk manęs, - sušuko Nojus. - Aš padariau viską, ką galėjau, bet sunkumai buvo neįveikiami!
Ir jis papasakojo liūdną istoriją.
„Už gerą pakišą išsinuomojau Vilniaus miesto savivaldybėje aikštelę Gedimino pilies viršūnėje ir pradėjau joje statyti arką, bet paaiškėjo, kad jūsų projektas, Viešpatie, neatitinka Lietuvoje galiojančių normų. Man teko samdyti sertifikuotus ekspertus ir visų pirma atlikti poveikio aplinkai vertinimą (PAV) bei pagal jį perdaryti visus brėžinius.
Bet tai buvo tik kančių pradžia...
Tada aš susidūriau su priešgaisrine sauga ir niekaip negalėjau išsiaiškinti, kiek vandens purškiklių turi būti kiekviename iš arkos denių. O darbų sauga vis negalėjo apsispręsti, kas kiek laiptelių trapuose reikia įrengti poilsio aikšteles.
Higienos centras pareikalavo bortuose įrengti langus, o laivo apatiniuose deniuose centrinį šildymą...
Miesto plėtros komisija nepriėmė projekto tol, kol neįrengiau trapams turėklų ir funikulieriaus turistams į kalną vežioti.
Po to paaiškėjo, kad visa tinkama arkos statybai mediena parduota, todėl teko per didžiausius vargus perpirkti suomiams skirtą statų mišką ir pačiam organizuoti kirtimą.
Ir kai jau viskas buvo suderėta, įsikišo Aplinkos ministerija ir uždraudė kirsti, nes šiam miške veisiasi į Raudonąją knygą įrašytas strazdas giesmininkas. Ir nors man galiausiai pavyko įtikinti ministeriją, kad man medienos reikia būtent tam, kad išsaugočiau strazdus, leidimo sugauti porelę negavau...
Kai pradėjau gaudyti kitus gyvūnus, mane teisman padavė gyvūnų globos aktyvistai. Jie priešinosi todėl, kad ruošiausi gelbėti tik po vieną kiekvienos rūšies porą. Man teko samdyti advokatus ir teismą pavyko laimėti tik pervadinus arką plaukiojančiu zoologijos sodu. Tačiau pusei gyvūnų leidimo gaudyti vis dar neturiu...
Tada ūkio ministerija pranešė man, kad aš neturiu teisės užbaigti arkos be verslo plano, kuriame būtų įvertintos galimos Pasaulinio Tvano pasekmės. Jiems nepatiko, kad jūsų veiksmai sukeliant Pasaulinį Tvaną neatitinka „Lietuva 2030 m.“ strategijos uždavinių ir gali sutrukdyti 2020 m. pasiekti vidutinį Lietuvos atlyginimą 6400 Litų.
Po to iš Krizių centro gavau reikalavimą pateikti užtvindytinų teritorijų planą. Aš persižegnojau ir išsiunčiau jiems gaublį...
Šiuo metu bandau išsiaiškinti su Saugumo departamentu, kaltinačiu mane, kad keliu pavojų aukščiausių šalies pareigūnų saugumui. Ir dar jie kaltina mane bendradarbiaujant su nenustatytos šalies – greičiausia Rusijos - žvalgyba, tai tenka vaikščioti į apklausas kaip į darbą...
Mokesčių inspekcija uždėjo areštą visam mano turtui teikdami, kad arką statau tam, kad išvengčiau mokesčių ir su visu turtu pabėgčiau į mokesčių rojumi vadinamas Okeanijos šalis...
Be to, gavau pranešimą iš anstolių kontoros, kad nesumokėjau kažkokio „teritorinio mokesčio“ ir privalau per dvi savaites užregistruoti Arką kaip „pramogų įstaigą“.
Negana to, Religijų komitetas prie Kultūros ministerijos pasiekė, kad teismas sustabdytų Arkos statybą, nes Dievo paskelbtas potvynis yra pasaulinės reikšmės religinis įvykis, todėl jam reikėtų gauti Vatikano palaiminimą...
Ir net jei aš išspręsiu visas šias problemas, kas savaime jau būtų stebuklas, nemanau, kad galiu baigti Arką greičiau nei per 5-10 metų.
Be to, teks paimti laivan visus tuos advokatus ir valdininkus, kurie man padėjo ar padės, jų artimuosius, o tada Arkoje neliks vietos nė pusei sąraše numatytų gyvūnų.
Nojus atrodė visai sužlugdytas.
Dangus staiga išsiblaivė, nušvito saulė, nurimo jūra. Atsirado vaivorykštė. Nojus su viltimi pažvelgė į dangų:
-Viešpatie, Tu nebeketini sunaikinti Žemės?
-Ne, jūsų valdininkai padarys tą geriau už mane...

Šluota laukia Jūsų laiškų:

Šluotos korespondencija: Gynėjų g. 4, LT-01109 Vilnius.
Šluotos el. paštas: humor@sluota.com;
karikaturos@gmail.com
Parama tik 2%. kurie Jums nieko nekainuoja
`
blogspot visitor